„Desovietizacijos“ orgija ir jos absurdiškumas

Kiek dar tęsis emocinis smurtavimas?

Šis mano tekstas – apie 2022 m. Lietuvoje „konservatorių“ inicijuotą ir prezidento Gitano Nausėdos palaimintą desovietizacijos cirką, kuris pagaliau lyg ir ruošiasi išvažiuoti, nes pigūs triukai peržengė sveiko proto ribas. Visiškai akivaizdu, kad ta kampanija, agresyviai pradėta praėjus daugiau kaip trims dešimtmečiams po Nepriklausomybės atkūrimo, neturi nieko bendro su desovietizacija ir visą tą absurdiškumą chronologiškai ir su faktais išdėstau tekste. Tai yra tik viena iš daugelio „konservatorių“ inicijuotų provokacijų, kuomet selektyviai užmerkiamos akys į saviškių biografijas ir darbus. Tai bandymas kurti kultūrinę ir istorinės atminties dykvietę, o svarbiausia - brutaliais propagandiniais išpuoliais terorizuoti visuomenę ir maskuoti visišką nesugebėjimą protingai, skaidriai bei efektyviai valdyti šalį. Atėjo laikas sudėti visus taškus. Bet pridursiu vieną epizodą, kuris tik paminimas tekste. Tai – iki padebesių išpūsta Salomėjos Nėries ir jos paminklo Vilniuje „problema“. Savo kvailiausią trigrašį vis dar kiša ir vienas iš didžiųjų portalų. Matai, ukrainietė Liudmila Dičko, atvykusi į Kulautuvą aplankyti sūnaus, labai nustebo sužinojusi, kad šiame lietuviškame kurortiniame miestelyje iki šiol yra gatvės, pavadintos „sovietinę santvarką šlovinusių S. Nėries ir P. Cvirkos vardais“. Cituojamas ir kažkoks vietinis veikėjas, kuris aiškina: „Kai prasidėjo karas Ukrainoje ir pas mus apsigyveno ukrainiečiai vaikai, pagalvojau, kad mums reikėtų pakeisti S. Nėries ir P. Cvirkos gatvių pavadinimus“. Tai bent argumentacija! Net bloga nuo tokio žurnalistinio bukumo. Tuo tarpu nedidukas būrelis konservatorių propagandistų ir apsėstų poniučių vis dar maniakiškai blaškosi po archyvus ir jie patiria kolektyvinį politinį orgazmą, kai aptinka kokį nors nežinomą poetės biografijos faktelį. Tačiau tie marazmatikai (-ės) neužduoda esminio klausimo: ką tai keičia? Tiksliau – kaip tai keičia mūsų požiūrį į poetės, kurios gyvenime – pripažinkim – būta ir klystkelių, kūrybą? Niekaip. Kiek matau, dauguma tų desovietizacijos orgijos dalyvių nėra iš asocialių šeimų, todėl neabejoju, kad jų šeimų albumuose yra išlikusių vaikystės nuotraukų iš Palangos prie liūto, tupinčio nišoje ant Tiškevičių rūmų laiptų, arba prie skulptūros „Eglė žalčių karalienė“. Ponios ir ponai, ar jau išsilaupėt tas nuotraukas iš šeimos albumų? Tai gal reikia griauti ir skulptūrą „Eglė žalčių karalienė“, nes ją įkvėpė poetės poema ir ji pastatyta 1958 metais!? Visiškai neabejoju, kad 99 procentams žmonių, atėjusių su vaikais prie skulptūros „Eglė žalčių karalienė“, jūsų išvedžiojimai visiškai neįdomūs. Ir dar. Esu baigęs Vilniaus Salomėjos Nėries vidurinę mokyklą, ją baigė ir mano vaikai, ir dukterėčia, ir daug pažįstamų vaikų, po kelias kartas. Šią mokyklą yra baigę daug puikių žmonių – gydytojų, verslininkų, teisininkų, anglistų, aktorių ir kt. Ten kasmet vykdavo S. Nėries kūrybos skaitymo konkursai – klasėse, po to mokyklos mastu. Ir svarbiausia: aš nepažįstu ir nežinau nei vieno, anot jūsų, vatniko, penktakolonio ar Kremliaus agento nei tarp savo klasiokų, nei tarp paralelinių klasių ar kitų laidų šios mokyklos auklėtinių. Todėl mano klausimas jums, kurie tik kiršinate ir žeminate žmones, yra toks: ar bent suvokiate, kokie indoktrinuoti ir politikų vadeliojami menkystos esate?