Suverenitetas – mūsų tapatybės pagrindas

Kaip nusiritome iki valdomos demokratijos

Lietuvos publika yra maitinama trečiarūšėmis naujienomis, menkavertės problemos rėksmingai iškeliamos iki padebesių, o apie rimčiausius reikalus diskusijų praktiškai nėra, nes jos tiesiog nugesintos. Tokiu meniu pasitenkinanti dauguma žmonių ir politikų nesuvokia, ir neturi jokio supratimo, kas yra svarbu valstybei, visuomenei ir jos ateičiai, kur link viskas krypsta. Dauguma žmonių ir žiniasklaidos priemonių sąmoningai vengia bent kiek sudėtingesnių temų bei klausimų ir dėl to nekvaršina sau galvos. Tai primena laimingus zoologijos sodo gyventojus, kuriems praplėtė voljerus, įrengė tvenkinuką, o per vasaros karščius įmeta ledo luitą palaižyti. Tačiau dar niekada taip gerai negyvenę voljero gyventojai nesuvokia, kad gyvenimas eina pro šalį, o svarbiausia – jie nebėra savo likimo šeimininkai. Nors nesu jokios partijos ar kokių nors visuomeninių organizacijų narys, bet džiaugiuosi, kad žvelgdamas į Lietuvą iš šono, sugebu pamatyti ir užčiuopti tai, kas yra tikrai svarbu ir reikšminga. Naujausių įvykių kontekste nusprendžiau paanalizuoti Lietuvos suvereniteto klausimą ir štai vakar buvo paskelbtas „Viešas kreipimasis dėl Tautos suvereniteto, demokratijos ir teisinės valstybės apgynimo“. Susirūpinę dėl Konstitucinio Teismo nutarimų, disidentai, autoritetingi akademinės bendruomenės nariai ir visuomenininkai gegužės 20 d. kreipėsi į Prezidentą ir Seimą dėl tautos suvereniteto, demokratijos ir teisinės valstybės apgynimo. Visą kreipimąsi, kurį pasirašė akademinės bendruomenės žiedas - beveik trys dešimtys mokslo daktarų ir profesorių, visuomenės veikėjų bei dvasininkų, prikabinau savo teksto pabaigoje. Dauguma Lietuvoje nesuvokia, kad nepaisant mūsų narystės Europos Sąjungoje ir kitose tarptautinėse organizacijose, kuri mažai šaliai suteikia daug privalumų, suverenitetas išlieka kertiniu akmeniu, leidžiančiu mums apsaugoti savo tapatybę, priimti savarankiškus sprendimus ir užtikrinti nacionalinius interesus. Dabartinės tendencijos rodo, kad mūsų maža valstybė, kurios valdžia ir institucijos, neturėdamos jokių įgaliojimų nuolat ir savavališkai atsisako suvereniteto, kuris priklauso tautai, rizikuoja tapti visiškai priklausoma nuo išorinių įtakų ir didesnių valstybių sprendimų. Todėl svarbiausia visuomenės užduotis yra pradėti pagaliau galvoti, nuolat budriai stebėti, o svarbiausia – nedelsiant aktyviai ir pilietiškai reaguoti.